Asiasanasto.fi

yötön yö

substantiivi

/ˈyø̯tøn ˈyø̯/

Merkitys

  1. 1.keskiyön aurinko; polaaripäivä; luonnonilmiö, jossa aurinko ei laske horisontin alapuolelle vuorokauden aikana

Liittyvät sanat

Taivutustiedot

Taivutusluokka 51

Nominatiiviyötön yö
Genetiiviyöttömän yön
Partitiiviyötöntä yötä
Essiiviyöttömänä yönä
Translatiiviyöttömäksi yöksi
Inessiiviyöttömässä yössä
Elatiiviyöttömästä yöstä
Illatiiviyöttömään yöhön
Adessiiviyöttömällä yöllä
Ablatiiviyöttömältä yöltä
Allatiiviyöttömälle yölle
Abessiiviyöttömättä yöttä